Pažįstamas ir nepažįstamas Maironis (Jonui Mačiuliui -- Maironiui 150) Kas tą vietelę aplankys Tai rankai ačiū pasakys, Kuri suolelį tašė, kalė, Čia taip malonu ir ramu! Pripildo paukščiai čiulbimu Tą žalią be pastogio salę. 1920 m. šias eiles poetas, literatūros kritikas, profesorius, kunigas Jonas Mačiulis -- Maironis parašė būdamas Krekenavoje. Kiek daug jo keliauta ir pamatyta, kiek daug išgyventa ir patirta, tikriausiai niekas niekada nesužinos, bet ši iškili Lietuvos asmenybė tikrai nebus pamiršta. Neužmiršome jo ir mes Šiaulių miesto savivaldybės viešosios bibliotekos darbuotojai, rugsėjo 27 dieną, aplankę Jono Mačiulio -- Maironio jaunystės ir brandos metais išvaikščiotus kelius. Pirmoji kelionės stotelė Tytuvėnai, kur pačiame miestelio centre stovi paminklas poetui-kunigui Maironiui. Antroji stotelė -- Šiluva, kur 1912 metais, minint Marijos apsireiškimo 300 metų sukaktį, prelatas Jonas Mačiulis -- Maironis pašventino koplyčios kertinį akmenį. Atvykstančio į Šiluvą žvilgsnį dar iš tolo patraukia aukšta, balta, didinga Apsireiškimo koplyčia, kurios aukštis - 44 metrai. Koplyčios viduje - ant apsireiškimo akmens pastatytas altorius. Virš jo - Švč. Mergelės Marijos statula. Graži tu, mano brangi tėvyne, Šalis, kur miega kapuos didvyriai: Graži tu savo dangaus mėlyne! Brangi: tiek vargo, kančių prityrei. Kaip puikūs slėniai sraunios Dubysos, Miškais lyg rūta kalnai žaliuoja; O po tuos kalnus sesutės visos Griaudžiai malonias dainas ringuoja. Pasandravys ir Bernotai Jonui Mačiuliui -- Maironiui buvo be galo brangūs. Pasandravyje, kaime esančiame Raseinių rajone Dubysos regioniniame parke, Jonas Mačiulis gimė, nors nebeliko poeto gimtojo namo, bet sodybos kieme stovi liaudies meistrų Z. Janušaičio ir K. Smilgevičiaus sukurta skulptūra žyminti Maironio gimtinę. Kiemo centre tebėra akmeninis šulinys su neįprastai dideliu rentiniu. Netoliese ir arklidės. Na o kur dar pėsčiųjų takas -- ąžuoliukų alėja iki Bernotų, kur poetas ir užaugo. Prieš 25 -- erius metus, švenčiant poeto 125-ąsias gimimo metines pasodinti ąžuoliukai puikiai žaliuoja, ir dar daug metų primins mums tautos garsųjį dainių Maironį. Bernotai -- poeto tėviškė, ir dabar akį traukia savo plotais, senuoju sodu, kuriame dar auga obelys, stovinčia senąja ledaine, Maironio, buvusia tėvų, vėliau -- sesers sodyba, pušimi, vis dar ošiančia ir visiems menančia poeto tėvelio džiaugsmą gimus sūnui. Sudegus tėvų namui Maironis, besimokydamas Kaune, dažnai atvažiuodavo į Bernotus, vaikščiodavo po pamėgtas vietas, keliaudavo pėsčiomis Dubysos pakrantėmis iki Betygalos, kur ir mokėsi, kur buvo palaidoti jo tėveliai, o vėliau sesuo ir dukterėčia. Smagu, kad ne tik Jonas Mačiulis -- Maironis garsina ši miestelį, čia yra gimusi, užaugusi ir mūsų bibliotekos darbuotoja Ona Valantinienė. Kur bėga Šešupė, kur Nemunas teka, Tai mūsų tėvynė, graži Lietuva; Čia broliai artojai lietuviškai šneka, Čia skamba po kaimus Birutės daina. Bėkit, bėkit, mūsų upės, į marias giliausias! Ir skambėkit, mūsų dainos, po šalis plačiausias! Gyveno, dirbo ir kūrė Jonas Mačiulis -- Maironis laikinojoje sostinėje Kaune. Maironio lietuvių literatūros muziejus mums bibliotekininkams priminė su poetu susijusius reikšmingus įvykius, žinomus faktus, atskleidė naujų kasdienybės detalių. Tikriausiai ilgai dar nepamiršime posakio apie poeto tėvelį Aleksandrą Mačiulį „Greičiau apgausi šunį, negu Mačiulį" arba tai, kad poetas, kunigas Jonas Mačiulis -- Maironis labai nemėgo kopūstų ir negalėdamas pakęsti jų kvapo, net įvairiais skudurais užkamšydavęs virtuvės duris. Smagu buvo išvysti Jono Mačiulio - Maironio erdvųjį butą Kauno senamiestyje, kuriam poetas skyrė ypač daug dėmesio, viena svetainių vadinta pačia puošniausia mieste. Maironio kapas Kauno arkikatedros šventoriuje nepaliko abejingų. Mūsų lūpose suskambo Lietuva brangi eilėraščio posmai. Vieną iškiliausių Lietuvos poetų Joną Mačiulį - Maironį, įprasminusį lietuvių tautos dvasinę ir istorinę patirtį, dar ilgai prisiminsime, jis visada i...